- titùlāš
- titùlāš m 〈G tituláša〉 pejor. {{c=0}}onaj kome je stalo do titule bez obzira na načine kojom je postiže{{/c}}
Veliki rječnik hrvatskoga jezika. 2013.
titùlāš
Look at other dictionaries:
titulaš — titùlāš m <G tituláša> DEFINICIJA pejor. onaj kome je stalo do titule bez obzira na načine kojom je postiže ETIMOLOGIJA vidi titula … Hrvatski jezični portal
titulas — tìtulas sm. (1) DŽ, KŽ, titùlas (2) DP20,186; Rtr 1. SD376, BzF189, Š paveldimasis giminės arba suteiktinis garbės vardas (grafas, baronas, lordas ir kt.): Tìtulą įgyti, suteikti NdŽ. Titulų knyga LL260. Grafo, bajoro titulas atidaro visur… … Dictionary of the Lithuanian Language
titulas — ti̇̀tulas dkt. Sutei̇̃kti kám ti̇̀tulą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
Didžiojo kirčio prizas — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Svarbiausias teniso prizas (ir titulas), skiriamas už pergalę ketveriose aukšto rango tarptautinėse varžybose: Vimbldono (Anglija) turnyre, taip pat atviruose Australijos, Prancūzijos ir JAV… … Sporto terminų žodynas
Grand Slam — Didžiojo kirčio prizas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Svarbiausias teniso prizas (ir titulas), skiriamas už pergalę ketveriose aukšto rango tarptautinėse varžybose: Vimbldono (Anglija) turnyre, taip pat atviruose Australijos … Sporto terminų žodynas
Grosser Helm-Preis — Didžiojo kirčio prizas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Svarbiausias teniso prizas (ir titulas), skiriamas už pergalę ketveriose aukšto rango tarptautinėse varžybose: Vimbldono (Anglija) turnyre, taip pat atviruose Australijos … Sporto terminų žodynas
Гранд Слам приз — Didžiojo kirčio prizas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Svarbiausias teniso prizas (ir titulas), skiriamas už pergalę ketveriose aukšto rango tarptautinėse varžybose: Vimbldono (Anglija) turnyre, taip pat atviruose Australijos … Sporto terminų žodynas
konsulas — kònsulas sm. (1) DŽ 1. valstybės atstovas, įgaliotinis, ginantis savo valstybės ir jos piliečių interesus kitoje valstybėje. 2. istor. senovės Romoje – dviejų renkamų aukščiausių pareigūnų titulas; tą titulą turintis asmuo. 3. istor. 1799–1804 m … Dictionary of the Lithuanian Language
peras — 2 pèras sm. (2) DŽ viduramžiais – Anglijos ir Prancūzijos aukščiausiojo feodalų sluoksnio titulas; vėlesniais laikais – aukštuomenės atstovų parlamente titulas; tuos titulus turintis asmuo … Dictionary of the Lithuanian Language
tėvas — sm. (3) Š, DŽ, NdŽ, (1) Š, NdŽ 1. Lex90, SD1104, SD206, H, Sut, N, K, L, Rtr, FrnW, KŽ, LzŽ vyras (ppr. vedęs) savo vaikui: Tėvą ir motiną gyvą turįs SD237. Šešuro, uošvio tėvas R184, MŽ244. Momos tėvas R, MŽ. Jo tėvo tėvas pasakas sakydavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
